- žvingčioti
- žvìngčioti, -ioja, -iojo intr. 1. po truputį žvengti: [Arkliai] žvingčioja, kanopom žemę drebina, o kad suprunkš kuris – putos debesimis į visas puses J.Balt. Bėga žirgas žvìngčiodamas, padkavėlėms žybčiodamas (d.) VšR. Jaunas eržiliukas – taip zgrebniai žvìngčio[ja] Krš. 2. žvanginti, barškinti: Rytas kilo, ana jau tvarkos – žvìngčio[ja] su puodais, bliūdais Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.